Ką skaitė molėtiškiai antraisiais pandemijos metais

iliustracijaPačia populiariausia molėtiškių knyga tapo Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Petro imperatorė" II-oji knyga. Nepaisant to, kad autorė gyvena Londone, ši knyga, kaip ir kitos jos knygos, baigtos rašyti Pažaislio vienuolyne. Ir gali būti, kad tai yra josios paskutinė knyga, nes tokią mintį rašytoja pasakė neseniai ją kalbinusiam Ryčiui Zemkauskui. Kodėl? Nes turinti kitokių planų... Jei taip ir nutiktų, nors tuo abejočiau, tuomet visi, dar neskaitę šios knygos, tikrai rastų laiko ją perskaityti, juolab, kad pagrindinė herojė – lietuviškų šaknų bajorė Marta Skowranska.
Antroje vietoje yra Didžiosios Britanijos rašytoja Santa Montefliore ir jos romanas „Pilies šešėliuose". Įdomu tai, kad pagrindinis herojus šioje knygoje – vyras, tik įkopęs į pirmuosius penktojo gyvenimo dešimtmečio metus, supranta, kad reikia keisti tuščiai gyventą gyvenimą. Tuomet ir prasideda netikėti atradimai, keisti likimo posūkiai ir akistata su pačiu savimi.
Tik per dvi pozicijas nuo šio romano pasislinko ir dar viena šios autorė knyga – „Neištikimybė", kur pagrindinė herojė – moteris, turinti laimingą šeimą, gerą gyvenimą, bet sutinkanti kitą vyrą... Tai provokuojanti knyga ir tuo pačiu pasakojanti apie tikrąjį meilės grožį ir gyvenimą santuokoje. Santa Montefliore - puiki psichologė ir žmogiškų santykių ekspertė. Pandeminio laikotarpio skaitomiausia autore ji galėtų būti dar ir dėl guodžiančios motyvacijos visiems, kurie yra praradę artimą žmogų: „išėjusieji yra visuomet šalia ir niekuomet mūsų neapleidžia. Jei galėtų kalbėti, jie mums pasakytų esantys laimingi ir džiaugiasi sugrįžę Namo."
Vis dėlto, tarp šios rašytojos kūrinių į trečiąją vietą įsiterpė žinomas amerikiečių rašytojos Delios Owens kūrinys „Ten, kur gieda vėžiai" 2020-aisiais metais molėtiškių dar mažiau skaitytas, tebuvęs 14-oje vietoje, o po metų šoktelėjęs smarkiai aukštyn. Priminsiu, kad ši knyga 2019-aisiais buvo pačia populiariausia knyga pasaulyje. Rašytoja – laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtoja pasakoja istoriją apie atsiskyrėlę iš Šiaurės Karolinos pelkių, kuriai tenka išgyventi ir meilę, ir nusikaltimą, ir laukinę gamtą ...
Įdomu ir tai, kad molėtiškiai vis dar tebėra įsimylėję latvių rašytojos Dainos Avuotinios kasdienišką romaną „Anyta", kur pasakojama XX amžiaus įvykiai Latvijoje, tikros ir apgaulingos vertybės šeimoje ir šalyje. Tačiau žmogus visada turi galimybę rinktis, kurioje - gėrio ar blogio pusėje jis nori pasilikti. Netės istorija – artima ir atpažįstama daugeliui Lietuvos moterų, tapusių marčiomis ir anytomis, matyt, todėl ir tebėra skaitoma metai iš metų. Rašytoja ir poetė Daina Avuotinia buvo pastebėta ir Lietuvos valdžios. 2008 metais jai buvo įteiktas karininko kryžius „Už nuopelnus Lietuvai". Tie nuopelnai – tai mūsų klasikų, tarp jų ir Alvydo Šlepiko, kūrinių vertimai į latvių kalbą.
Ar gali molėtiškiai apeiti žydiškąją istoriją? Vargu. Matyt, todėl tarp skaitomiausių knygų tebėra „Aušvico tatuiruotojas" – debiutinis Heather Morris romanas, paremtas tikrais faktais – Leilo Sokolovo, išgyvenusio Holokaustą, Aušvico-Birkenau tatuiruotojo liudijimu: „Tikra meilės istorija, gimusi didžiausio žmonijos siaubo akivaizdoje."
Lygiavertes skaitymo pozicijas su prieš tai minėtuoju romanu išlaiko ir kitas debiutinis britų autorės Ruth Ware romanas „Tamsioje tamsioje girioje", pasakojantis dviejų draugių istoriją. Romanas, primenantis detektyvą, nes ir pagrindinė veikėja Nora – kriminalinių romanų rašytoja, balansuoja tarp gyvenimiško, nuotykinio siužeto su mistikos elementais.
Bulgarijoje gimusios Danielos Petrovos romanas „Jos dukters motina", sakyčiau, narplioja šių dienų aktualiją – nevaisingumą. Įdomus siužetas veda ne tik pagrindinę heroję netikėtais likimo vingiais, bet ir skaitytoją, paliekantis esminį klausimą: kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje.
Amy Harmon –Amerikoje žinoma bestselerių autorė, kurios romaną „Ką žino vėjas" taip pat pamėgo molėtiškiai. Sakyčiau, ši istorija galėtų būti daugelio skaitytojų svajonių išpildymo knyga, ypač tų, kurie žavisi fantastika. Juk „keliauti laiku" – visos žmonijos siekis, deja, kol kas jis pasiseka tik šio romano herojei – rašytojai Enei Galaher, atvykusiai į Airiją, kad išbarstytų mirusio senelio pelenus Gilio ežere. Čia ir prasideda nuotykiai, kupini meilės ir istorijos pažinimo... Tik va, ar grįš ji į XXI amžiaus Ameriką, ar pasiliks tame laike? ...
Ir paskutinė dešimtuko knyga, buvusi mėgstama ir ankstesniais metais – Mary Lynn Bracht debiutas – „elegantiškas, emociškai sukrečiantis ir istoriškai tikslus romanas", pasakojantis apie Korėjos moterų ir merginų sekso vergiją Antrojo pasaulinio karo metu Japonijai kolonizavus Korėją
„Pasakyk, kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu"- yra toks posakis, o perfrazuojant jį į „pasakyk, ką skaitai, ir aš pasakysiu, kas tu" būtų galima nuspėti, kad pagrindinis skaitytojas yra pusamžė moteris, kupina nusivylimų, bet tuo pačiu pilna ir naujų lūkesčių, nepamiršusi svajoti ir tikėti šviesia viltimi, kad viskas bus gerai...