Vasaros lobiai – Molėtuose

Pasaulis pasikeitė. Jis tapo lėtesnis. O ir pati gamta sulėtino savo tempą: rūbą keičia lyg devynis kartus matuodama. Sunkiai skynusis kelią į pirmąją žalumą, į vasaros girliandų – beržynų lapelių mirgėjimą saulėje, paskleidė alyvų žiedų kvapus po laukus, pasklidusius net miesto gatvėmis... Tuoj juos pakeis jazminų krūmų aromatas, lyg pliušiniai meškiukai – glausis papūstgalvių bijūnų galvelės, noks pirmosios žemuogės... Gražus gyvybės ratas, kaskart vis kitoks, priklausomas nuo daugelio matomų ir nematomų faktorių, o mes – atitinkamai priklausomi nuo jų... Pandemijos laikotarpis leidžia kišenėse turėti po lupą ir su juo dairytis, lyg kokiam biologui, po gamtą. Matyti ir stebėti tai, ko kasdien negalėjome sau to leisti, nes vis skubėjome skubėjome gyventi... Kažkas pasakė: gana, lėtink tempą, nes pasaulis pavargo nuo tavo aklo skubėjimo... Ir viskas staiga sulėtėjo. Gerai, jei tas bėgantis XXI amžiaus žmogus suprato, kad peilis prie paširdžių – tik perspėjimas, nes kitą kartą bus tikras dūris, o jeigu ne?.. Matyt, bus dar visko, bet niekas nebebus kaip anksčiau, nes tai, kas buvo, buvo aname laike, o šis – pasaulis per pandemiją ir po jos. 2020-ieji metai – pasaulio pandemijos metai, todėl esame lyg tie Nojaus laivo gyventojai...
Jei mūsų sala yra Molėtai, tai joje verta įsikurti ir ieškoti savųjų, dar neatrastų lobių, arba pats metas juos slėpti, kad turėtų ko ieškoti tie, kurie gyvens po mūsų.
Molėtų viešoji biblioteka, vykdydama Kultūros tarybos finansuojamą projektą „ „Lobiai be burtų" Aukštaitijai su Molinuke" – atvėrė duris vasarai ir į Molėtų skulptūrų parką pakvietė pirmuosius lankytojus. Jų nebuvo daug, bet apsirengę permatomais lietpalčiais, ant permatomų, medžius juosiančių juostų, jie dalyvavo Molėtų kultūros centro dailininkės – edukatorės Alinos Baranauskienės paruoštoje erdvėje, kurdami bendrą instaliaciją „Aukštaitijos lobiai", primenančią šį karantino laikotarpį. Molėtų pradinės mokyklos ketvirtokai greitai įsijungė į šį kūrybinį procesą, ir, naudodami dailininkės parengtus trafaretus – pasilengvino sau darbą, piešdami tai, kas jiems atrodė lobiais...
Renginyje dalyvavę suaugusieji, sakė, pasiilgę žmonių. Mano buvusi kolegė net priėjo pasisveikinti, trykšdama džiaugsmu, kaip gera matyti žmones... „Na taip , – pamaniau sau, – mirusi gamta, kaip ir miręs žmogus – būtų viens kitam nereikalingi. Tad galbūt karantinas bus išmokęs ir džiaugsmo?"
Tačiau, kad abu būtų išlaikę gyvastį – reikalinga atsakomybė ir supratimas, juk kai išmoksti jausti aplinką, supantį pasaulį gamtoje, žmogaus buvimas tampa daugiau nei socialiniu reiškiniu, gamta mums primena, kad ji buvo visų namai. Ir tik nuo mūsų priklausys, ar ir toliau mes galėsime būti jos dalimi...
Vasaros lobiai – Molėtuose, Aukštaitijoje, Lietuvoje... Nenusiaubkime gamtos, jų beieškodami.

Kaimynai gandrai

Žmogus visada pavydėjo paukščiui lengvumo, žvitrios akies ir padangių aukštybių.

Iš to didelio noro pamėginti būti kaip paukščiai, matyt, ir radosi žmogaus kūrinys – lėktuvai, skraidinantys žmones į tolimas šalis.

Skaityti daugiau...

Kraštiečiai: knygose, fotografijose, nominacijose, pokalbiuose

Džiaugiamės

Vytauto Kazielos poezijos knyga „Alyvmedžiai" – tapo Metų knyga. Turėjau tokią nuojautą, sąmoningai neatnaujinau „naujienų"...

Skaityti daugiau...

Molėtai ir Esperanto

Kai praėjusią vasarą keliasdešimt plakatinių stendų, skirtų daktaro Liudviko L. Zamenhofo 160–tosioms gimimo metinėms

ir jo gyvenimo kūriniui – tarptautinei esperanto kalbai, buvo eksponuojami Molėtų viešosios bibliotekos Laiptinės galerijoje bei konferencijų salėje, sakėme, kad ESPERANTO buvo trumpam sugrįžusi į Molėtus. Tačiau, būtent šiame mieste praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo skiriamas didžiulis dėmesys šiai kalbai.

Skaityti daugiau...

Ko verkė liepos, arba pasaka apie nestandartinius žmones

Pati baisiausia Žemės gyventojo mutacija – žmogus. O dar baisiau, kad su kiekvienu dešimtmečiu įvyksta vis didesnė mutacija į blogąją pusę... Tarsi koks nematomas, sėdintis aukštybėse, mosuotų „kūju ir pjautuvu" į kairę, į dešinę ir skirstytų būtybes, panašius į žmones, į tinkamus ir netinkamus, o tuos, kurie neatitinka šio standarto – grūstų į rezervaciją.

Skaityti daugiau...