Molėtai ir Esperanto
Kai praėjusią vasarą keliasdešimt plakatinių stendų, skirtų daktaro Liudviko L. Zamenhofo 160–tosioms gimimo metinėms
ir jo gyvenimo kūriniui – tarptautinei esperanto kalbai, buvo eksponuojami Molėtų viešosios bibliotekos Laiptinės galerijoje bei konferencijų salėje, sakėme, kad ESPERANTO buvo trumpam sugrįžusi į Molėtus. Tačiau, būtent šiame mieste praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo skiriamas didžiulis dėmesys šiai kalbai.
Kraštiečiai: knygose, fotografijose, nominacijose, pokalbiuose
Džiaugiamės
Vytauto Kazielos poezijos knyga „Alyvmedžiai" – tapo Metų knyga. Turėjau tokią nuojautą, sąmoningai neatnaujinau „naujienų"...
Vidurvasaris
Po birželio alinančio karščio ir į Molėtus sugrįžo lietuviška vasara su miegančiais liepos broliais, tikriausiai verksniais, daug valgančiais ir nelabai ramiais...
Ko verkė liepos, arba pasaka apie nestandartinius žmones
Pati baisiausia Žemės gyventojo mutacija – žmogus. O dar baisiau, kad su kiekvienu dešimtmečiu įvyksta vis didesnė mutacija į blogąją pusę... Tarsi koks nematomas, sėdintis aukštybėse, mosuotų „kūju ir pjautuvu" į kairę, į dešinę ir skirstytų būtybes, panašius į žmones, į tinkamus ir netinkamus, o tuos, kurie neatitinka šio standarto – grūstų į rezervaciją.
Kaip prajuokinti skruzdę?
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis, besidalindamas psichologo įžvalgomis, berods, „Valstiečių laikraštyje", teigė, kad kai kurios beždžionės ir delfinai turi humoro jausmo užuomazgas, bet prajuokinti krokodilo ar skruzdėlės tikrai nepavyktų...