Man labai patinka žvakės. Ne tiek jas deginti, kiek kolekcionuoti. Būdavo, pasitaikius progai, iš kelionių, ar šiaip, užtikus kokią neįprastos formos žvakę, perku, ir dedu į namų lentyną... Ilgainiui susikaupė spalvingos žvakės – žaislų figūrėlės, įvairių dydžių, spalvų ir formų žvakės, tarp kurių buvo aromatinių, vaško, parafino žvakelių... Šiandien man bene labiausiai patinka žvakės iš bičių vaško, taip pat tos, kurias galima pasigaminti namuose... O tam procesui nebūtina imti naują žvakę ir ją lydyti, galima panaudoti ir senus vaško likučius, atsiradusius deginant žvakes. Tačiau dagtį gali tekti pirkti ellzvakes.lt, arba paprasčiausiai – išimti iš senos žvakės, kuri, galimas daiktas, yra keliose vietose sulūžusi... Tačiau galima ir eksperimentuoti su storu vilnoniu siūlu... Pats tinkamiausias indelis pilti vašką, kuriame jau būtų pritvirtintas dagtis, galėtų būti nuo jogurto ar kokio kito produkto, bet svarbu, kad iš jo lengvai būtų galima išimti jau „sustingusią" žvakę. Ilgainiui tų indelių gali rastis pačių įdomiausių ir netikėčiausių formų, ir nebūtinai tik pirktų specializuotose krautuvėse. Tam galima panaudoti ir stiklo taures, kurias spėjote išdaužyti, bet viena ar kelios dar spėjo likti, o gal ir molinius dubenėlius, ar net graikiškų riešutų kevalus... O vaikiškoms žvakėms tiks ir senų guminių ar plastmasinių žaislų formos.

Bijančioms rizikuoti, galima pasižvalgyti po internetą, pasklaidyti senus „Valstiečių laikraščio" numerius, užsisakyti pamokas Candle Tales arba sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos dažniausiai veda muziejai.

Man patinka dovanoti žvakes, patinka ir jas gauti dovanų. Viena bičiulė kaip tik ir pamalonino savo gamybos žvake, kurią lydė iš senų žvakių vaško likučių, panašu, kad indelyje nuo majonezo, o puošė ir samanėlėmis, kriauklelėmis ir džiovintų augalų žiedeliais.

Saugaus, šilto ir malonaus bandymo!