Stebėjau savo mergaites, kaip jos prisigalvodavo visokių galvos papuošimų, kaip apvyniodavo kaspinais lankelius, įsegdavo dar kokį papuošaliuką, visa tai priderindavo prie bendro drabužių fono, kurio spalvinė gama man ne visada patikdavo, bet vaikams tai būdavo gražu, nes ryšku...

Pagalvojau, kad ir aš galiu pasidaryti pagal amžių tinkamų sagių plaukams. Žinoma, jų gali būti pagal metų laikus. Nuo nertų, pintų, rištų, siuvinėtų, siūtų... Nuo lininių iki odinių, nuo spalvotų iki vienspalvių, nuo dekoruotų iki vientisų... Tai užims daug laiko, bet pajusite didžiulį malonumą. Juk puošite patį svarbiausią moteriai dalyką – plaukus.
Tačiau būna taip, kad turite kažkur eiti, o pamėgta sagė ima ir suplyšta pačiu netinkamiausiu metu. Tuomet reikia kažką sugalvoti... Aš sugalvojau panaudoti nebenešiojamą diržą. Pamatavau plaukų storį, sugalvojau simetrines formas ir nukirpau. Teliko perkišti per skylutes kaištelį.
Tačiau kur kas paprasčiau imti odinį apvalių formų diržą ir bene iškart turėti sagę.
Kartais būna, kad sulūžta kaištukas. Tuomet irgi galima paieškoti ir pritaikyti prie sagės formos, medžiagos (dažniausiai medinį arba metalinį daiktą), galima panaudoti ir senas ar nusibodusiais grandinėles...
Senas odinis diržas dar gali pasitarnauti ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, virsti antkakliu keturkojui draugui... Tik jokiu būdu ne beržinei košei...