Kai Anastazijos nėra namie – ant stalo guli kortos su metaliniais pinigais. „Kortos mėgsta skaičius, – sako būrėja, turinti įvairius skaičių būrimo derinius.– Jei atėjusysis nepadeda ant stalo jokio skaičiaus – paprašau. Antraip labai blogai jaučiuosi..."

Pačiame Molėtų centre, tačiau nuošaly, šalia vinguriuojančio Pastovėlio, tamsiai rudame namuke, prie kurio taikliai „prikabintas" naujas sūnaus namas, gyvena Anastazija Kuliešovaitė su seserimi Zinaida. Senieji molėtiškiai ją vadina Nastia, o tie, kurie žino jos pomėgį – dar ir būrėja pavadina. Anksčiau būrimai buvo lyg žaidimai. Niekas viešai nesigyrė ką moka ir ką gali, bet tiems, kam reikėjo – sužinodavo... Nastia buvo iš tų moterų, kuri daug ką sužinodavo iš aplinkos ir kitų plepių moterų. Be to – daug metų dirbo bibliotekoje... Daugumai jos burtai paprasčiausiai ir likdavo pletkų lygio paistalais.

Žinodami jos bendravimo būdą, kiti vengdavo susitikti ją gatvėje, nes moteris nelabai skirstydavo žmonių palei rangus: galėdavo ir viešoj vietoj pasakyti savo nuomonę arba, primerkusi akį ir pažiūrėjusi į žmogų – į jo aurą – pasakyti tiesiai šviesiai, kad viskas tvarkoj, arba turi bėdų... Suprantama, kad įpratę jaustis nelaisvi anų laikų visuomenėj – po susidūrimo su Nastia jausdavosi lyg būtų Viduramžiais einantys gatve ir aplieti pamazgų kibiru... Tačiau ėjo laikas ir visi su viskuo apsiprato. O kai Nastią parodė per respublikinę televiziją ir kolega Henrikas Vaitiekūnas, tai klientų, sako, nestigo. Būta ir kostiumuotų vyriškių, kurie domėjosi pono Pakso reikalais. Ir tada, ir šiandien, sako Nastia, galiu sakyti, kad tas žmogus neprapuls, o bus laikas, kad ir dar iškils. Net jei kas ir mėgintų jį nužudyti – angelas sargas to neleis padaryti... Šiaip jau, sako, nesikišanti į Seimo rinkimus ir nesukanti galvos, kam pasiseks, o kam ne... „Kodėl aš turiu eikvoti savo energiją ir kažkam padėti, jei to manęs neprašo?" – teigė Anastazija. „Molėtų merui (turėta omeny Valentinas Stundys) ir be mano pagalbos gali šįkart pasisekti..."

Palikime politiką ir eikime prie širdies reikalų. Juk dėl to dažniausiai minami keliai pas būrėjas. Nors Nastia sako, jog dabar eina pas ją ir dėl vaikų, ir dėl verslo. Anastazija – sentikė. Šis tikėjimas, kaip nė vienas kitas yra išsaugojęs glaudų ryšį su gamtos magija ir sugebėjęs jį išlaikyti ir pritaikyti krikščionybėje. Todėl skeptikams galėtų būti ne tiek svarbus pas tokią būrėją apsilankymo rezultatas, kiek smalsumo patenkinimas. Tačiau faktas ir tai, jog ji turi galių. Jei Baltijos televizija karts nuo karto rodo rusiškąjį „Ekstrasensų mūšį", tai Lietuvoje jis vyko ir vyksta su Liaudies kultūros centro vyriausiąja archyvare Rita Balkute, kuri rengia ekspedicijas ir užfiksuoja visus, turinčius galių. Jos sąraše buvo ir būrėja Nastia, turėjusi parodyti savo galias Ukmergėje...

„Esu kosminis laidas,– sako Nastia.– Per pakaušį ateina energija ir nuteka į ranką, kuria galiu ją siųsti kitam. Kiekvienas gali jausti skirtingus pojūčius, o jie turi savas reikšmes, kurias ir pasakau atėjusiems. Dažnai tai būna informacija apie susirgimus ar mirtį. Galiu matyti auras, o kai jose yra juoduliai, sakau, vaikeli, eik pas gydytoją... Trijų dienų laikotarpy žinau, kas ir kokiu reikalu pas mane ateis. Kitąkart žmogaus visai nepažįstu, bet iš anksto jį pamatau. Esu sentikė, bet ir būrimuose paisau šventų dienų. Geriausia eit pas būrėją nuo rugsėjo pradžios, spalio-lapkričio mėnesiais. Ypač tinkamas laikas jaunavedžiams spalio 8-14 dienos. Tuomet gali išsipildyti visi jų norai ir palinkėjimai jiems. Arba tiems, kurie ruošiasi šiam žingsniui. Kai ateina pas mane merginos, norinčios ištekėti, sakau, tai nėra būtinybė. Yra dar ir kilnesnių dalykų, nei ištekėjimas. Tačiau, jei matau, kad jos neturi „kosminio lankelio" – uždedu. Tos, kurios jo neturi- joms nesiseka meilėje, negali turėti vaikų. Nežinau, kas vyksta po to. Jos išvažiuoja ir daugiau nesirodo. Norėčiau manyti, kad joms pasiseka...

Niekada neburiu prieš Kūčias ir po. Tai toks metas, kai vieniems reikia atgailauti į bažnyčią, kiti gali patys burtis. Visada sakau, kiek Dievulio leista, tiek jums ir bus duota. Jei pasieksi – galėsi prašyti daugiau – padėsiu."

Anastazija – augusi penkių vaikų šeimoje. Tėvas dirbo „Saugumo sargu", motina augino vaikus. Iš vaikystės jai įstrigęs momentas, kai atėję partizanai į jų namus, susimušė dėl auksinio laikrodžio, o mama visada sakius, jog nuo sušaudymo jų šeimą išgelbėjęs vokietis... Dar kitas ryškus momentas, kai visiems žinoma lietuvių kalbos mokytoja Aldona prisidėjo prie Anastazijos ir jos brolio pašalinimo iš mokyklos. Metus laiko nelankę jie sugebėjo mokyklą baigti eksternu. Brolis tapo teisininku Rusijoje, o Anastazija baigė Vilniaus universitete bibliotekininkystę. „Nenorėjo man duot charakteristikos, bet motina nulėkė su šluota į komjaunimą, apvanojo ten juos, pasarmatijo- parašė man tą charakteristiką". – Pasakojo apie save Anastazija. „Visi mes kartais pametam protą, – sakė moteris, turėdama omeny karo ir pokario metus, bet jei kas darė sąmoningai blogai- visi buvo nelaimingi, padarę tokiais pat kelias kartas. Tie patys dėsniai galioja ir dabar..."

Iš Nastios vaikystės būrimų:

Ką Dievulis lems?

LAIMEI ir MOKSLUI

Vaikai, prieš 50-60 metų, sako, labai norėję lankyti mokyklą. Jiems labai svarbu buvę – pereis į kitą klasę, ar ne. Tai pavasarį stebėdavo gandrus. Jei pirma pamatysi skrendantį gandrą – perkels į kitą klasę, jei stovintį – paliksi antrus metus sėdėti toje pačioje klasėje.

Matyt, iš tų metų bus atėjusi kita reikšmė. Sako, jei pamatai skrendantį gandrą – bus laimingi metai...

MEILEI

Pavasarį, po lietaus varlės išlenda ir šokinėja. Ypač jų daug šildosi ant asfalto. Jei eidamas keliu pamatysi pirma susiporavusią varlę – rasi porą ir tu.

Radus susiporavusias varles, reikia jas perverti adata su siūlu. Tą siūlą saugoti ir nešiotis. Jei kuris bernas kris į akį, tai prisėlinti prie jo taip, kad nepajustų. Apvynioti tą siūlą 1-2-3 kartus apie sagą, ar apie skverną ir palikti, o adatą pasiimti.

Jei ateina laikas ištekėt, o niekas neima, tai reikia surast 5 lapų dobiliuką, išdžiovint jį, pasaugot berną ir įdėt jam tą dobiliuką į kišenę.

Per Jonines, ar Kūčias reikia į keturius kampus padėti 4 vaikinų vardus, poroje užrašytus su savuoju vardu. Išmaišyti ir nežiūrint padėti. Vidurnaktį reikia traukti. Ką ištrausi, tas ir bus tavo pora.

Pats populiariausias būrimas tuomet buvo ramunės lapelių skynimas ir sakymas; myli- nemyli. O asmens vardas buvo mintyse.

Pakelėse būdavo žolyčių, vadinamų kačiukais. Jas riekdavo nuskint nepražydusias, parnešt namo ir pamerkti. Jei Joninių naktį jos išsiskleidžia – norai išsipildys. Jei sunkiai išsiskleis – tai ir norai sunkiai pildysis...

Jei nori, kad būrimas būtų veiksmingas, dėl to paties gali burtis tik 3 kartus.

Alvydo BALANDOS nuotruka

Molėtiškė Anastazija Kuliešovaitė, sako, jaunystėje buvo išprovokuota draugių – būti būrėja...