Yra žmonių, kurie vienodai gerai jaučiasi bet kokioje aplinkoje. Tačiau žmogui, turinčiam savo kiemą – dažniausiai ne tas pats koks tas kiemas. Vytautas BIKNERIS – vienas iš tų žmonių, kurie kuria grožį ir siekia harmonijos aplinkoje ir žmoguje. Per pora dešimtmečių jo sodyba, nors ir ne vandens malūnu, bet atgimė naujam gyvenimui. Išpuoselėta ir dar puoselėjama – traukė ir traukia ne vieno prašalaičio akį, pastebėta ir tų, kurie renka gražiausias Lietuvos sodybas. „Teturiu dvi rankas..."– sako V. Bikneris, nespėjantis taip greit įgyvendinti savo norų ir minčių, kaip norėtųsi. Tačiau žmonės važiuoja. Ir dėl sodybos, ir dėl paties Vytauto – daktaro, homeopato, netradicinių gydymo metodų žinovo, tautodailininko, kaktusininko ir šiaip įdomaus žmogaus.

Vytautas Bikneris – Tauragės žemaitis, bet didesnę gyvenimo dalį jau yra praleidęs Molėtų krašte. Jaunystėje turbūt daugelį moterų žavėjęs savo „kataniška" (komisaro Katanio personažas iš k.f. apie Italų mafiją „Aštuonkojis") išvaizda, šiandien, įkopęs į 74 savo metus, vis dar gali būti ir gudrus kaip velnias, ir lipšnus kaip medus, ir su „arkliško" humoro doze, ir įžeidus, ir tylus... Sako, galėjęs važiuoti tęsti studijų į M. Lomonosovo universitetą, bet pasirinko tik Molėtus, nes traukė ramuma. Šiandien daugelis žmonių jį pavadina visažiniu, gyvenančiu prie upelio... O ta „visažinystė", matyt, bus atsiradusi dėl to, kad jis kasdien apjungia savo darbo specifiką su teorija ir praktika, gilinasi į tuos dalykus, kuriuos jo profesijos žmonės dažnai ignoruoja...

Per ne vieną dešimtmetį jau yra susidaryta gyventojų nuomonė apie šį daktarą, tad papildomos reklamos nė nereikia. Dėl gydymo homeopatiniais vaistais (skeptikai bijo jų „valgyti", nes tie balti žirniukai labai jau panašūs į salietrą...), akupunktūros (ne kiekvienas leidžia badyti adatėlėmis tam tikras savo kūno vietas), chiromantijos (kurie nori sužinoti savo gyvenimo liniją – eina pas būrėją), pulsinės diagnostikos (juk pulsą čiupinėja, kai žmogelis jau prie mirties), virgulių naudojimo (kiekvienas gi gali, nusilaužęs vyšnios šaką, lakstyti po lauką ar talžyti žmogaus kūną) ir dėl daugybės kitokių metodų bei receptų, siūlomų pacientams, didelė jų dalis būna iš visos Lietuvos. Tam tikrai daliai žmonių jau seniai žinomi daktaro V. Biknerio ryšiai su netradicinę mediciną propaguojančiais žmonėmis Estijoje ir Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje... Kartą, per rudens lygiadienį, daktaras V. Bikneris buvo nustebinęs ir pažįstamus, ir molėtiškius. Mat pakvietė visus norinčius atvykti į savo sodybą Lėlių kaime, kur „Reiki" gydymo meistrė E. Veja visiems padėjo patirti relaksaciją, o gal ir apsivalymą ugnies ceremoniale. Žmonių, pasak daktaro, buvo daugiau, nei jis tikėjosi, o tai rodo, kad tokių dalykų – organizmo apsivalymo – reikia. Ypač šiandieninėje Lietuvoje, kai bala žino kas darosi... Ne tik netradiciniais gydymo būdais garsėjantis daktaras, ne mažiau žinomas ir savo skulptūromis. Kurios, beje, irgi turi gydomąjį poveikį, ypač, jei žmogus tuo tiki. Juk kažin ar be jų pagalbos daktaro sodyba būtų viena gražiausių Utenos apskrityje, o gal ir Lietuvoje. Žmonės dažniausiai pas jį važiuoja dėl dviejų dalykų: gydytis arba pasižiūrėti gražios sodybos. Tačiau jis tik paslaptingai šypsosi ir mano, jog daugiausia atvyksta tų, kuriems reikia pasikalbėti... Draugams ir atvykėliams jis turi įrengęs energetiškai tinkamiausią vietą, kur, geriant kavą ar arbatą, ar tik šnekučiuojantis organizmas pats išsivalo. Mat ta vieta – priešais šniokščiantį krioklį, kur krintantis vanduo išsiskaido į molekulines daleles... Žiemos metu tą tekantį „ledokšnį" galima stebėti pro paties daktaro rankomis įrengtą stiklinę dviejų aukštų mansardą, kurios viršutiniame aukšte ramybės sezonui įkurdinti kaktusai – 182 rūšys. Tai tik vienas iš tų „netradicinių" vyrui, gyvenančiam vienam, pomėgių. Tačiau, tai dar labiau magina atvykti moteriškes, kurios, be ligos, puoselėja viltį ilgėliau pagyventi daktaro aplinkoje. Molėtai jau seniai pamiršo kaip ir kodėl daktaras liko vienas, o ir jis pats labiau susidomėjo mistika... Juk kur jos nėra. Matyt, teisus buvo klasikas J. V. Getė, sakydamas, jog reikia skubėti daryti gera, nes galime ir nebesuspėti... Ir daktaras skuba. Vos tik nusimeta baltą chalatą, tampa gamtos vaiku. Tokiu, kuriam nesvarbūs žmogaus metai, bet kur kas svarbesni vidiniai pasauliai...

ŽIUPSNELIS DAKTARO V. BIKNERIO PATARIMŲ KŪNUI IR SIELAI

Daktaras sako, jog visi esame Gamtos vaikai. Įsiklausykime į ją. Jei nežinome, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, pirmiausia, klauskime savo vidaus. Jis – geriausias žinovas. Dažniau nusišypsokime sau, savo artimui, praeiviui.. kalbėkime vieni su kitais...

Jei širdis trokšta meilės – gerkime mėtų arbatą arba maltos imbiero šaknies žiupsnelį įdėkime į kavą ar miltinius patiekalus. Tačiau, anot daktaro, geriausia, jei kiekvienas žmogus naudos tik jam pagal horoskopą labiausiai tinkančias žoleles. Jas galima laikyti nuskintas, pakabintas miegamajame. Sausos puokštės veiksmingos 3 mėnesius, o po to jas geriausia sudeginti.

AVINUI tiks gėlės ir augalai, kurie žydi raudonai. TAURUI – žibuoklės, rusmenės, rožės, obelys, kriaušės (galima naudoti ir aliejų pavidalu). DVYNIAMS – lazdynai, riešutmedis, papartis, pakalnutės, levanda, mairūnas. Jiems ypač reikia šviežio oro, kvapų, aliejų ir mėlynos spalvos. VĖŽIUI – klevų sula, lelijos, rožės, snapučiai, vijokliai, peletrūnas. Tinka aliejai, ekstraktai. Liūdesiui numalšinti – apelsinas, o dvasiai kelti – citrusiniai vaisiai. LIŪTUI – geltonos ir oranžinės gėlės. Medetkos, ugniažolė, rozmarinas – dvasinis globėjas. Taip pat laurų ir alyvų medžiai. MERGELEI – lazdynas, riešutmedis, jazminas. Baltos spalvos gėlės, o jei yra žarnyno bėdų – homeopatinis vaistas - Mandragora. SVARSTYKLĖMS – obelis, uosis, klevas, rožės, hortenzijos. SKORPIONUI – bukmedis, lazdynas, uogakrūmiai, pelergonija, astros, chrizantemos, eteriniai aliejai ir jų kvapai. ŠAULIUI – visi geltonos spalvos augalai, eteriniai aliejai ir saulės energija. OŽIARAGIUI – pušų eteriniai aliejai, kvapai. VANDENIUI – vaisių ar medžių eteriniai aliejai, ypač tinka rožės ir jazminai. ŽUVIMS – bet kokios procedūros su vandeniu.

Visiems rekomenduojama praustis šaltu vandeniu, kad stiprintų imuninę sistemą, kaip, beje, ir apsitrinti šviežiu sniegu.

Alvydo Balandos nuotraukos.

V. Bikneris savo dirbtuvėje prie molinių skulptūrėlių – maketų, vaizduojančių mėnesius. Už jas jis tapo vienu iš laureatų Dailės ir fotografijos premijos parodoje – konkurse, Molėtuose.

Dabar 12 skulptūrų 2,5m aukščio sustatytos ratu. Kiekvieno mėnesio „aukščiausią" dieną prie tos skulptūros deginama ugnis.