Taip galima pavadinti bendrystės tarp Alantos technologijų ir verslo (Molėtų raj.) bei Vokietijos Šteinfurto krašto technikos mokyklų rezultatą, kuris išsirutuliojo iš eilę metų vykusios projektinės veiklos. Kaip teigia Alantos technologijų ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis, mintį, apie bendrą veiklą, išeinančią iš mokyklų ribų, pasiūlęs vokietis Bernardas Venschuleris. Lietuviai, apsvarstę pasiūlymą, apskaičiavę kaštus, renovavo patalpas ir įsileido Bernardą su jo sūnaus Jeans, biologijos mokslų daktaro, klonavimo idėjomis. Taip atsirado Alantos technologijų ir verslo mokyklos meristeminio dauginimo laboratorija. Trečius metus veikianti laboratorija iki 2007 metų augino tik į Vokietiją vežamas saulašares- vabzdžiaėdžius augalus, o pernai jau pradėjo tiekti ir į vietinę rinką. Kainos, žinoma, skiriasi. Jei saulašarių savikaina yra apie 7-8 litus, tai į vietos rinką jos patenka po 10 litų, o pirkėjas Molėtuose ją įsigyja už 13 litų. Vokietijos rinkai „lietuviškai- vokiški klonai" atiduodami po 10 eurų už vieną „Džinę", o iš ten, galimas dalykas, jog pasklinda ir po kitus kraštus... Visoms šventėms iki kovo 8-osios Molėtų rinkai dar buvo skirta 400 „Džinių".

Kovo pabaigoje- balandžio pradžioje vėl atvyks vokiečiai su pirmine medžiaga ( augaliukais, jų maistu) ir darbuosis laboratorijoje. Maždaug 12 augaliukų auga indeliuose 20 dienų, kur palaikoma vienoda temperatūra ir visą parą būna dienos šviesa. Po to „operacinėje", degant spiritinei lemputei, pinceto pagalba augaliukai įkeldinami į kolbą su paruoštu maistu. Terpė, kurioje augs gyvas organizmas, dėl grožio ar pritaikymo interjere- nudažoma maistine želatina. Buteliukas, beje, čekiškas, pirmiausia atkeliauja į Vokietiją, o iš ten-į Alantą. Iš pradžių sandėliuojamas, o, sulaukus tinkamo klono, sandariai uždaromas. Beje, laboratorijoje turi būti sterilu, antraip gležnučiai klonai gali susirgti virusu... Tačiau niekada nėra garantijos, kad įsigijus „Džinę butelyje", neatsiras pagunda ją kuo anksčiau išleisti. Todėl „Džinė" maloniai perspėja: „pastatykite mane šviesioje vietoje, bet venkite tiesioginių saulės spindulių, nes nuo jų man bus labai karšta. Aš augu buteliuke. Jei išaugsiu pernelyg didelė, išimkite mane iš buteliuko ir pasodinkite žemėje." O kaip paslaptį, kad geriau augtų išlaisvintas „Džinės" klonas , rekomenduotume ją laistyti tik lietaus vandeniu...

Lyginant su ankstesniais metais, saulašarių paklausa smarkiai išaugo. Pasak V. Pusvaškio, 2007 metais jų tiekta virš 24 tūkstančių, o 2008 metų 52 savaitei Vokietijai turės būti pateikta 240 tūkstančių išdaugintų augalų. Apetitas, sako, atsiranda bevalgant, o turint tokią laboratoriją ir paklausą- būtinai atsiras eksperimentavimo noras. Ypač, kai paskaitas skaito mokslininkas iš Vokietijos, o klausytojais būna Utenos kolegijos studentai. Alantiškiai jau yra klonavę viksvelę, sako, kad klonuoti našlaitę irgi nesunku... Klonavimas lietuviams, pasirodo, ne naujiena ir nesukelia jokios baimės, nes jau tarybiniais metais tuometiniame Alantos technikume buvo klonuojamos bulvės... Bet šiais laikais mokslas Lietuvoje tarsi ir nereikalingas. Jei kas bulves klonuoti dar gali, tai nebent „Trakų Vokė"... O Naujasodis su Alantos technologijų ir verslo mokykloje įsikūrusia meristeminio dauginimo laboratorija turi savų sumanymų ir užsakymų. Kaip teigė V. Pusvaškis, bus mėginama dauginti naujas rūšis: 240 tūkstančių "Echium", 9 tūkstančius „Štauden", 800 „Micantus" augalų, tinkančių žalioms vejoms, panašių į puskiparisius ir augančių krūmų pavidalu. Kadangi Vokietijos žemėse klimatas yra kitoks, nei Lietuvoje, tai įdomu bus paeksperimentuoti su klonuotais augalais ir patiems Naujasodžio gyventojams bei mokyklos dėstytojams...

Alvydo Balandos nuotraukos