Jonas Danauskas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, žemaitis, užsilikęs, matyt, visam likusiam gyvenimui Molėtų krašte. Fotografija jam turbūt – ne tik gyvenimo, bet ir išgyvenimo būdas, nes jį žino ir kviečia visa Lietuva... Ypač tie, kurie sugalvoja įamžinti miestelius ar gamtą.

Mano rankose – trejetas šiųmečių knygų, gausiai iliustruotų fotografijomis, tačiau įvardinti jų fotografijų albumais nederėtų. (Galbūt tik VĮ Radviliškio miškų urėdijos „Miškai ir ateities kartoms", kur iš tiesų fotografija vaidina pagrindinį vaidmenį, o tekstas tik papildo vaizdo informaciją. Be to, storas knygos viršelis – visada turi didesnių pretenzijų vadintis albumu).

Kitas leidinys – „Ša!Ošia Rokiškio girios" – daugiau reklaminis, mažiau „reprezentacinis"... Kodėl?!...

Kad ir geros nuotraukos, kad ir gyvos nuotraukos, bet be teksto – jos lieka tik gražiomis nuotraukomis... Gal kas mane galėtų apkaltinti ir subjektyvumu, juk vaikystėje teko važiuoti į Salagirį, kaip ir knygoje, baravykų... Tačiau Rokiškio kraštas toks didis, kad nusipelno kitokio kvietimo į svečius, kad ir į mišką... Kaip rašoma knygoje: „Beveik kas septintas valstybinio miško hektaras Rokiškio rajone yra draustinis. Nykstančias rūšis ir gamtines buveines saugo Petriošiškio, Suvainiškio, Konstantinavos, Gaidžiabalės-Samanynės ir Notigalės telmologiniai, Čedaso ornitologinis, Junkūnų geomorfologinis, Dusetų girios botaninis- zoologinis bei Kampuolio hidrografinis draustiniai. Čia aptinkamos ir saugomos net Europos Bendrijos mastu ypač retos paukščių rūšys, gausybė augalų, grybų, kerpių, samanų rūšių bei ištisos gamtinės buveinės."

Visai kitokio „profilio" knyga – „Bumerangai lietuviškai pagal Gediminą". Supranti, kad ji irgi reklaminė, bet kvepianti poezija, kurios realiai tarsi nė nėra... Knygos įvade sakoma, jog „Istorija liudija, kad bumerangai buvo naudojami įvairiose kultūrose. Jie būna dvejopi – grįžtantieji ir negrįžtantieji. Dažniausiai mediniai. Tai va, tvirto Lietuvos ūkininko Gedimino Ališausko sodyboje jo paties rankomis sukurti – ir tebekuriami – tikrai tie, antrieji. Beje, ne mediniai, bet – grįžtantieji!". Pakruojo lygumų žmogus, dirbantis 1000 ha žemės, 4 ha sklype įkūręs muziejų po atviru dangumi su devyniomis skirtingomis erdvėmis ir bumerangais... Daugiaprasmiški simboliai, kurie moko prakalbinti ir mylėti visa, kas yra gamtoje ir iš gamtos... „Ką gyvenime padarysi – taip ir sugrįš: jei darysi bloga – blogu, jei darysi gera – geru..." –sako Gedimino gyvenimo filosofija, kviečianti apsilankyti sodyboje, kad pasijustum laimingas... Po laimingąjį bumerangą, matyt, bus sugavusi ir šios knygos trijulė: fotografas Jonas Danauskas, tekstų autorė Egidija Lekavičienė, dizaineris Donaldas Andziulis, palikę skaitytojui ar žiūrėtojui subalansuotą dermę.

Jei ne realybėje, tai bent jau Molėtų bibliotekoje, žvilgtelti galite ir jūs, nes Jonas Danauskas šias knygas padovanojo Kraštotyros fondui.