Rinkimų turai

Lietuva – moteriška valstybė. Todėl nieko keisto, kad protingos moterys vadovauja valstybei. Nieko keisto, kad kitokios moterys nori matyti tarp valdančiųjų gražius vyrus. Juk A. Brazauską ir A. Paulauską dauguma Lietuvos moterų rinko į Seimą dėl gražaus stoto... Situacija mažai keičiasi ir šiandien, o apetitas vis didėja. Argi nemalonu, kai vyras ne tik gražus, turtingas, bet ir dėmesingas? O Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas – trys viename... Todėl bent man nieko keisto, kad jis vėl grįžta į Seimo lyderių gretas. Kėdainiai ir Rokiškis dėl to tikrai neturėtų jausti moralinio nepasitenkinimo...

Nepasitenkinimas nebent kiltų dėl to, kad šįkart balsavo pavargusių moterų negražūs Iliustracijavyrai... Jei koks „nemylimas" politikas pasiūlytų rinkėjų balsų pirkimui alternatyvą, greičiausiai būtų suvalgytas ir vienų, kitų, bet juk sporte yra tokia alternatyva, kai dėl sirgalių kaltės anuliuojamas varžybų rezultatas... Oho kaip saugotųsi partijos ir nuo konkurentų, ir nuo provokatorių...

Politikoje veikia ne raumenų ir dopingų jėga, o kišenių sunkiasvorio estafetė, kurioje, vis dėlto, nemenką vaidmenį (o gal net galutinį) suvaidina oratoriaus menas. Kad ir nieko gero nepadarė savam kraštui, bet jei moka protingai „telėzoti", tai, žiūrėk, ir pasiseka...

Antrasis rinkimų turas sutaps su vasaros laiko atšaukimu. Gali būti, kad tas laikas įneš neįprastą biologinį ritmą ir papildomų nestabilumo faktorių mūsų psichikai, bet kas nors vis tiek laimės.

Pavyzdžiui, kad laimėtų Valentinas Stundys, reiktų nei daug, nei mažai: išmokti visus rusiškus senovinius ir naujuosius keiksmažodžius ir pritaikyti juos praktikoje... Kad laimėtų Petras Čimbaras – reiktų pramokti kalbėti bent jau lietuviškai...