Muzikų pasaulyje

Sausio 7 d. 70 metų jubiliejų minėjo buvusi Molėtų muzikos (dabar menų) mokyklos mokytoja akordeonistė Danutė Genienė, dainininkės Vaidos Genytės mama ir pirmoji mokytoja.

Sausio 23 d. šešiasdešimtmetį minėjo ilgametė Molėtų muzikos mokytoja, išugdžiusi ne vieną solistą, ansamblį, chorą, pasiekusį dainavimo aukštumų – Stasė Skurulskienė.

Kovo 7 d. 75 metų sukaktį šventė buvusi operos solistė, gimusi Ukrainoje, šiuo metu gyvenanti Molėtuose, Viktorija Plaktinaitė.

Kovo 16 d. 70 metų jubiliejaus šventė aplankė ir kraštietį, muzikantų Tarvydų giminės atstovą – kontrabosininką Rimantą Tarvydą.

Kovo 19 d. penkiasdešimtmetį šventė smuikininkė, Molėtų menų mokyklos mokytoja Rūta Vyšniauskienė.

Balandžio 7 d. sukako 60 metų, kai Molėtuose gimė chorvedė Alina Valentinavičienė – Aleksandravičiūtė.

Birželio 9 d. sukako 70 metų, kai Alantoje gimė pianistė Danguolė Medišauskienė – Leonavičiūtė. (Mirė Vilniuje 1992 m. birželio 11 d.).

Sukakčių ir jubiliejų datas, kruopščiai studijuodamas Lietuvos ir kitų šalių muzikinį gyvenimą, į muzikos kalendorių rinko ir renka Vaclovas Juodpusis.

Metų sėkmingieji: R. Kazlas ir A. Šlepikas

Kai 2012 m. gruodžio 28–ąją Deimantė Zailskaitė dienraštyje „Respublika" aptarinėjo su aktoriumi Rolandu Kazlu nuolat blogėjantį gyvenimą, paaiškėjo, jog šis kraštietis yra nusivylęs pasaulio pabaiga. Anot jo, pasaulio pabaigos yra labai geras biznis." Pasimetęs, sutrikęs žmogus gerai perka, ieško nusiraminimo pramogose. Be to, kai galva užimta tokiomis apokaliptinėmis globalinėmis nesąmonėmis, nelabai domisi kitais, realiais dalykais savo pašonėje. Stabilumas ir ramybė – prasta prekė. O pabaigos, ateiviai – kas kita"

Nepaisant šio „nusivylimo", aktoriui R. Kazlui metai buvo kūrybingi ir sėkmingi. O jo manymu – intensyvūs, darbingi. „Pavyko įveikti visą poeto Dantės kelionę „Dieviškosios komedijos" puslapiais, pabuvoti pragare, skaistykloje ir netgi paragauti gabaliuko rojaus. Režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį „Dieviškoji komedija", kur keliaujama po pragaro ir skaistyklos ratus, Lietuvos žiūrovai jau matė. „Rojuje" apsilankė italai Vičenzos mieste rugsėjį, o kitais metais vasarį į „Rojų" kviesime ir lietuvius. O aš pasižadu nuolat tą patį – nesugniužti."

Praėję metai R. Kazlui padovanojo sūnų ir geriausio aktoriaus įvertinimą.

Spalio mėnesį Varėnoje vyko trečiasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Jo finale buvo 15 nominacijų apdovanojimai. Viena jų – geriausio aktoriaus nominacija atiteko Rolandui Kazlui „Lėlės" teatro spektaklyje „Geležis ir sidabras" (pagal poeto ir vertėjo Vlado Šimkaus eiles).

Alvydas Šlepikas ir jo romanas „Mano vardas – Marytė" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012) pelnė literatūrinę Jono Marcinkevičiaus premiją. Radviliškio rajono savivaldybė kasmet (nuo 2003 m.) skiria premiją už geriausią per metus išleistą prozos kūrinį, siekdama priminti apie čia gimusį rašytoją J. Marcinkevičių.

Lapkričio pabaigoje Alytuje vyko „Imbiero vakarai 2012" – trumposios prozos festivalis Jurgiui Kunčinui atminti, kur savo naujausius kūrinius pristatė 12 Lietuvos prozininkų. J. Kunčino premija įteikta A. Šlepikui už apsakymą „Išleistuvių valsas".

Nauji, seni pomėgiai

Mecosopranas Judita Leitaitė, Kalėdų nuotaiką kuria ne tik kitiems, bet ir sau. Gruodžio 26 d. ji minėjo kūrybinės veiklos trisdešimtmetį. Lapkričio mėnesį jai teko koncertuoti ir vesti meistriškumo kursus Krasnojarsko muzikos ir teatro akademijoje bei filharmonijoje kartu su pianistu Sergejumi Malcevu. Jos pomėgis – kalėdinės muzikinės dėžutės: šviečiančios ir grojančios...

Aktorius Audrius Bružas, žinomas iš improvizacijų teatro, pasak „Respublikos" žurnalistės Deimantės Zailskaitės, turi dar ir kitą talentą: pradėjo piešti šaržus ir juos paviešino viename socialiniame tinklalapyje.

„Įdomiausia tai, kad mokykloje autorius nebuvo aistringas piešėjas, o šaržavimas jo meniniame kelyje atsirado visai netikėtai, bevedant vienas tokias kūrybines dirbtuves. Tiesa, šaržus jis piešia ne ant balto popieriaus lapo, bet savo telefone, prieš tai daugybę kartų trindamas ir koreguodamas."

Spalio 29 d. Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko kraštietės (dailininkės ir restauratorės) Teresės Blažiūnienės, jos dukters Akvilės Blažiūnaitės ir žento Peter Janovšek darbų parodos „Labanoro vinys" atidarymas. Atidaryme dalyvavo ir Labanoro klebonas kun. Jurgis Kazlauskas, ir autoriai. Iš sudegusios Labanoro bažnytėlės pelenų buvo išrinkti vinys ir klebono perduoti poniai Teresei. Pasak jos, todėl ir gimė mintis sukurti ekspoziciją, pavadintą „Labanoro vinys". Visa šeima dirbo su tomis liekanomis, „su tomis vinimis, kurias kažkada kalė prieš daugelį metų gyvenę žmonės. (...)taip pat tam tikra prasme yra šitų darbų autoriai. Šios parodos darbuose kiekvienas gali nesunkiai atpažinti nukryžiuotąjį Jėzų, matyti skirtingas kryžių variacijas, erškėčių vainikus ar net Nojaus laivą."

Pasak „XXI amžiaus" , tokio stiliaus darbai, sukurti iš sudegusios bažnyčios liekanų, Lietuvoje buvo sukurti pirmą kartą.

Leidykla „Lututė" 2012 išleido antrąjį atnaujintą leidimą „Lietuvos paukščių rūšių sąrašas" , kurį sudarė kraštietis, Lietuvos ornitofaunistinės komisijos pirmininkas bei Lietuvos ornitologų draugijos leidinio „Paukščiai" (apie paukščius , jų apsaugą ir stebėjimus) redaktorius Vytautas Jusys. Taip pat jis yra vienas bendraautorių ir „Lietuvos paukščių pažinimo vadovas" („Lututė", 2012).

Su aukščiausios prabos poezija

„Respublika" ir žurnalistas Rimvydas Stankevičius pristatė „Lapkričio andante" iš Vilniaus dailės galerijos, kur vyko poetės Ramutės Skučaitės verstos ir išleistos lietuvių kalba rusų poetės Marinos Cvetajevos poezijos rinktinės „Laiškai į niekur" sutiktuvės. R. Stankevičius negailėjo pagyrų nei poetėms, nei renginio vedėjui, kraštiečiui prof. Petrui Bražėnui.

„Lietuviškai skambančia M. Cvetajevos poezija praturtėjo mūsų poezijos gerbėjai, praturtėjo ja ir pati lietuvių literatūra, nes, pasak renginyje kalbėjusių poetų ir literatūros mokslininkų, tokio gausaus ir taip kokybiškai išversto šios pasaulio literatūros aukso fondui priskirtinos poetės eilėraščių pluošto dar neturėjome.

Ne veltui renginio vedėjas, pavydėtina iškalba apdovanotas profesorius Petras Bražėnas, pradėjo nuo atsiprašymo, kad, kviesdamas į sceną šio vakaro kalbėtojus, nevardys jų akademinių titulų ir solidžių valstybinių postų – turint omeny, kad renginio dalyviai buvo literatūros mokslininkė Viktorija Daujotytė, lietuvių literatūros klasikė R. Skučaitė, legendinis lietuvių aktorius Juozas Budraitis, muzikai Nijolė ir Vladimiras Prudnikovai, poetas Evaldas Ignatavičius, kurių didžiuma Nacionalinės kultūros ir meno bei gausybės kitų solidžių premijų laureatai, o kai kurie jų dar ir ministrai bei diplomatai – išvardyti visus jų garbingus titulus būtų buvę truputį neetiška net ir pačios M. Cvetajevos atžvilgiu.(...)".

Daug gerbėjų Molėtuose turinčiam poetui ir vertėjui Georgijui Jefremovui, kurio kūrybos pristatymas prieš keletą metų vyko ir „Didžiokų koplyčioje buvo įteiktos dvi premijos. 2012 m. Šv. Jeronimo premija lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą buvo skirta Georgijui Jefremovui už profesionaliai ir meniškai į rusų kalbą išverstus Maironio, S. Nėries, H. Radausko, A. Maldonio, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, J. Strielkūno, S. Gedos, A. Marčėno ir kitų autorių kūrinius. Jam taip pat paskirta festivalio „Imbiero vakarai 2012" premija už geriausių naktinių skaitymų tekstą.

Nepamirštamos asmenybės

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko paroda, skirta kraštiečio, Lietuvos archeologo, karininko, muziejininko, prozininko, sodininko ir įdomaus žmogaus – Petro Tarasenkos jubiliejui (120-osioms gimimo metinėms).

Vilniuje, pagerbiant akademiko, profesoriaus Pranciškaus Baltraus Šivickio 130-ąjį (rugsėjo 30 d.) gimtadienį, ( molėtiškiams žinomas kaip obuolių salos Žalvariuose įkūrėjas, ten vasarojęs pats ir mokęs studentus) Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto bibliotekoje buvo atidaryta paroda, P. Šivickio vardu pavadintos parazitologijos laboratorijos 60-osioms metinėms paminėti. Lietuvos mokslų akademijoje spalio 3 d. buvo surengta konferencija „Akademiko P. Šivickio indėlis į Lietuvos biologijos mokslo plėtrą" ir akademiko darbų parodos atidarymas Vrublevskių bibliotekoje.

Kas mums atsitiko?

Taip ir klausia Zita Kelmickaitė naujame žurnale „mąstantiems brandžiai". „Tragiškiausia situacija – žmonių negebėjimas šnekėtis. Neseniai laidoje pasakojau apie aktorius Audrių Bružą ir Andrių Žebrauską, kurie iš europinių lėšų dvejus metus darė puikų projektą dešimtyje mokyklų – improvizacijas apie bendravimą. Palaukite, tai kas mums atsitiko: mes nesugebame bendrauti?! Nesugebame – tėvai su vaikais, mokytojai su mokiniais, tėvai su mokytojais. (...)Taip, žmonių santykiai yra atšalę, ir jauni žmonės visai kitaip bendrauja. (...) Vadinasi, kažkas rimta atsitiko su mūsų bendravimo mechanizmu, kad žmonės vieni kitų nebegirdi, stengiasi vienas kitą paminti."...